GELEŽINKELIAI

Šiemet – Lietuvos geležinkelių elektrifikacijos spurtas. Naudą pajus visi

Praėjusį spalį „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) gavo pirmąjį užsakytą elektrinį traukinį iš „Stadler“ gamyklos Lenkijoje. Tai nėra pirmasis elektrinis traukinys LTG parke, šiuo metu jame yra 13 dviaukščių „Škodų“.

KELIŲ TRANSPORTAS

Sunkiai, bet švariai: elektrifikacijos banga pasiekė ir sunkvežimius bei vilkikus

Nors elektromobiliai gatvėse jau nieko nestebina, dar prieš kelerius metus prasilenkti su elektriniu sunkvežimiu buvo neįprasta. Transporto bendroves atgrasydavo ne tik kainos, bet ir trumpi nuvažiuojami atstumai, infrastruktūros trūkumas ir paties sunkvežimio masė – dar prieš dešimtmetį sunkvežimio baterija galėjo sverti iki 24 tonų.

GEOPOLITIKA IR ENERGETIKA

Žaliosios energijos „Hormuzo sąsiauris“: kodėl pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių nebus taip paprasta

Karas su Iranu priminė, kokios pažeidžiamos yra daugelis šalių. Nenuostabu, kad vyriausybės visame pasaulyje skubiai peržiūri energetikos strategijas ir ieško galimybių jas diversifikuoti.

ELEKTROMOBILIAI

Elektromobilių sektorius plečiasi, kartu – ir jam pritaikyta infrastruktūra

Dar prieš kelerius metus važiuojant automagistrale Vilnius–Klaipėda ties Aukštkelių kaimu esančios kavinės „Nikola“ aikštelėje savaitgaliais buvo galima pamatyti nusidriekusias elektromobilių eiles. Lietuvos automobilių kelių direkcijai (dabar „Via Lietuva“) priklausiusioje įkrovimo stotelėje elektromobilius įsikrauti buvo galima nemokamai, tačiau ir tai turėjo savo kainą – kartais pusvalandį, o sykiais ir ilgiau tekdavo praleisti laukiant savo eilės. Tuomet ne tik nemokamos, bet ir mokamos įkrovimo stotelės ant kelio tiesiogine to žodžio prasme nesimėtė, tad kito pasirinkimo elektromobilių vairuotojams neretai nebuvo.

KOMENTARAS

Dar viena energetikos krizė primena: priklausomybė, kuri niekur nedingo?

Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, mažinami degalų akcizai, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kylanti infliacija – bent dalies šių neigiamų pasekmių dėl karo Artimuosiuose Rytuose būtų galima išvengti, jei priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų mažesnė. Dabartinė situacija dar kartą primena, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką, elektra varomus automobilius ar žiedinę ekonomiką nėra tik aplinkosaugos ar technologinės pažangos klausimas.

ENERGETIKA

Hormuzo sąsiaurio krizė dar kartą patvirtino, kad žalioji energetika – ne ES užgaida, o būtinybė

1973-ieji, JAV. Prie degalinių driekiasi automobilių ir žmonių eilės, kartais ištįstančios per kelis kvartalus. Amerikiečiai degalų laukia valandų valandas, tačiau galiausiai sulaukus savo eilės jiems pasakoma, kad degalinės cisterna ištuštėjo. Valstijos skiria nurodymus – automobiliai su nelyginiais skaičiais valstybiniuose numeriuose degalų gali įsipilti nelyginėmis dienomis, su lyginiais skaičiais – lyginėmis. Logistika dėl maisto apsipirkimo prilygsta ilgos atostogų kelionės planavimui. Perkami dviračiai, viešasis transportas pergrūstas.

KOMENTARAS

Ar reikia importuoti energetinę priklausomybę? Lietuvos strateginis turtas – vėjas ir saulė

Lietuvos energetinės nepriklausomybės pagrindu turi būti ištekliai, kuriuos turime Lietuvoje. Išteklių importas pateisinamas tik tais atvejais, kai siekiama diversifikacijos, bet importas visada turi savo kainą – tame tarpe ir priklausomybės nuo tiekėjo. Tik tie sprendimai, kurie leidžia maksimaliai išnaudoti vietinius energijos išteklius, gali užtikrinti realų saugumą ir atsparumą išoriniams veiksniams. Šiandien tai tampa ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu klausimu – kiekviena šalis, priklausoma nuo importuojamų žaliavų ar kuro, kartu yra priklausoma ir nuo jų tiekėjų, kainų bei pasaulio lyderių pasaulėžiūros. Todėl vietinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių turi būti laikoma strateginiu Lietuvos prioritetu.

ŽALIOJI ENERGETIKA

Nutolusios saulės elektrinės populiarėja, bet ateitis kelia klausimų

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų ir verslo subjektų, auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės

PASAULIS 2024

Pereinant prie kitokios energijos Pietryčių Azijoje gali atsirasti naujų, netikėtų ryšių

Visą dėmesį skiriant tik Kinijos varžymuisi dėl galios su JAV galima likti nepastebėjus kitų permainų, kurios bus ne mažiau svarbios

PASAULIS 2024

Ištekliai nėra prakeiksmas: Lotynų Amerika gali rodyti žaliosios energijos kryptį

Ne vieną šimtmetį Lotynų Ameriką persekiojo išteklių prakeiksmas. Gausūs tenykščiai gamtos ištekliai niekada ilgam neatnešė gerėjančio gyvenimo visos visuomenės mastu. Daugelis

PASAULIS 2024

O dabar – sunkioji dalis. Pramonėje prasideda emisijos neutralizavimo procesas

Pirmieji bręstančios revoliucijos „nuo rudosios prie žaliosios ekonomikos“ šūviai bus paleisti 2024-aisiais. Visame pasaulyje klimato kaitą pažaboti siekiančios vyriausybės susitelkė

KOMENTARAS

Kaip žaliajai energetikai išlikti ant bangos?

Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse gausėjantys atsinaujinančiosios energetikos projektai nuteikia teigiamai. Netrūksta pavyzdžių, liudijančių, kad sėkmingos investicijos į atsinaujinančiųjų elektros išteklių (AEI) projektus mažina įmonių produkcijos savikainą ir didina konkurencingumą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad verslas, ypač tas, kuris vysto AEI parkus, susiduria su didele rizika ir iššūkiais.

ŽALIOJI ENERGETIKA

Per trejus metus – trigubas žaliosios energetikos augimas Lietuvoje

Energetikos ministerija praneša, kad atsinaujinančios energijos pajėgumai Lietuvoje per trejus metus išaugo beveik trigubai. Tai rodo Lietuvoje įrengtų saulės ir vėjo elektrinių galia – ji viršija 2 GW, atskleidžia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenys.

JUODAS PAVOJUS

Kas neleidžia anglims užgesti?

Finansuotojai, gelbėjantys taršiausią pasaulio kurą nuo išnykimo